{"id":92125,"date":"2026-01-20T15:26:54","date_gmt":"2026-01-20T15:26:54","guid":{"rendered":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/?p=92125"},"modified":"2026-01-20T15:26:55","modified_gmt":"2026-01-20T15:26:55","slug":"nuobodulio-svarba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/?p=92125&lang=lt","title":{"rendered":"Nuobodulio svarba:"},"content":{"rendered":"

Nuobodulio svarba:<\/strong><\/h1>\n\n\n
\"\"
Stiling\u0173 laikrod\u017ei\u0173 kolekcija ant sm\u0117lio spalvos sienos<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n

\u201eNuobod\u017eiauti yra svarbiau, nei mes manome.\u201c<\/strong><\/h2>\n\n\n

Kai nuolat skubame, kasdien sunkiai dirbame ir imam\u0117s nauj\u0173 projekt\u0173, vis\u0105 nakt\u012f \u0161\u0117lstame vakar\u0117liuose ir keliaujame po vis\u0105 pasaul\u012f…<\/p>\n\n\n

Nuobodulys leid\u017eia mums sustoti \u0161ioje nuolatin\u0117je lenktyn\u0117se. Metafori\u0161kai tariant: kai nuobod\u017eiaujame, tai leid\u017eia mums \u201epamatyti save veidrodyje\u201c \u2013 tai labai svarbus, o galb\u016bt net esminis momentas, kaip teigia kai kurie ra\u0161ytojai. Tai suteikia mums galimyb\u0119 daugiau su\u017einoti apie save ir apie tai, kas mes i\u0161 ties\u0173 esame.<\/p>\n\n\n

Kai niekada neleid\u017eiame sau nuobod\u017eiauti, kyla pavojus, kad tarp m\u016bs\u0173 vidinio ir i\u0161orinio sav\u0119s \u012fvaizd\u017eio gali susidaryti atotr\u016bkis.<\/p>\n\n\n

Kitaip tariant, tai tarsi m\u016bs\u0173 \u201eego\u201c labai i\u0161augt\u0173, mums to net nesuvokiant. M\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fsivaizdavimas apie save bus geras, gra\u017eus, galingas; bet staiga, m\u016bs\u0173 kontekste, m\u016bs\u0173 pasaulyje, galime suprasti, kad i\u0161ori\u0161kai nesame tokie s\u0117kmingi, kaip manome.<\/p>\n\n\n

Kai suprantame, koks didelis yra skirtumas tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 vaizd\u0173, tai gali b\u016bti tarsi kibiras \u0161alto vandens.<\/p>\n\n\n

Tai momentas, kai galime jaustis visi\u0161kai vieni\u0161i…<\/p>\n\n\n

Gana pasimet\u0119, sunkiai myl\u0117dami save, o kartu ir kitus \u017emones. Jausmas, kad esi vienas, rei\u0161kia \u201evisi\u0161kai vienas\u201c. Pavyzd\u017eiui, tai gali b\u016bti tarsi ilgai b\u016bti tamsoje (net jei aplink yra draug\u0173 ar \u0161eimos nari\u0173). Filme \u201eKeleiviai\u201c<\/em> yra scena, kurioje pagrindinis veik\u0117jas i\u0161eina i\u0161 kosminio laivo, kad pamatyt\u0173 \u017evaig\u017edes. Filme \u201e\u0160altinis\u201c<\/em> rodomas persona\u017eas, kuris medituoja\/praktikuoja s\u0105moningum\u0105 paralelin\u0117je realyb\u0117je. \u017di\u016br\u0117dami \u0161ias dvi skirtingas scenas ir filmus, mes galime i\u0161saugoti \u0161iuos momentus atmintyje, jei vien\u0105 dien\u0105 patirtume depresij\u0105.<\/p>\n\n\n

Tai momentas, kai turime kreiptis pagalbos \u012f gydytojus ir \u0161eimos narius; tai labai svarbu. Nes vienam i\u0161bristi i\u0161 \u0161ios tamsios erdv\u0117s, paralelinio pasaulio\/realyb\u0117s gali b\u016bti labai sunku. Anks\u010diau depresijos sutrikimas tur\u0117jo pavadinim\u0105: jis buvo vadinamas manijine depresija<\/em>, o tai rei\u0161k\u0117, kad depresija pasikartodavo ir buvo sunku i\u0161 jos i\u0161bristi.<\/p>\n\n\n

Ka\u017ekas, k\u0105 sakome, ir tai yra visi\u0161kai tiesa, yra:<\/p>\n\n\n

\u201eAtmink, kad visada yra \u017emoni\u0173, kurie tave myli.\u201c<\/strong><\/h2>\n\n\n

Tai atrodo paprasta id\u0117ja, bet kai esame \u0161ioje tu\u0161\u010dioje tamsoje, kaip jau min\u0117ta, tai yra momentas m\u016bs\u0173 gyvenime, kai galime visi\u0161kai apie tai pamir\u0161ti.<\/p>\n\n\n

Paprastai mes manome, kad niekas m\u016bs\u0173 nemyli, tarsi niekas mumis nesidom\u0117t\u0173. Bet tai n\u0117ra tiesa; tai ne\u012fmanoma. Kai \u012f tai pa\u017evelgiame kelet\u0105 kart\u0173, suprantame, kad tai n\u0117ra tikrov\u0117. Visada yra \u017emoni\u0173, kurie mus myli. Psichologi\u0161kai tai sunku, nes m\u016bs\u0173 protas nuolat svyruoja.<\/p>\n\n\n

\u0160is \u012fsp\u016bdis susidaro tod\u0117l, kad kiekvienas turi savo u\u017eimt\u0105 gyvenim\u0105 ir problemas. Bet mums yra lygiai taip pat; jei pagalvosite, kai jau\u010diat\u0117s gerai ir esate u\u017esi\u0117m\u0119 savo gyvenimu, j\u016bs taip pat esate u\u017esi\u0117m\u0119 viskuo, ir tai nerei\u0161kia, kad nemylite \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n

Kai praeis \u0161is depresijos laikotarpis, suprasime, kad viskas gr\u012f\u017eta \u012f normali\u0105 pad\u0117t\u012f. Kaip ir anks\u010diau, m\u016bs\u0173 santykiai su \u0161eima ir draugais visame pasaulyje gr\u012f\u0161 \u012f normali\u0105 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n\n\n

Kai esame depresijoje, tai niekada n\u0117ra meil\u0117s tarp j\u016bs\u0173 ir j\u016bs\u0173 draug\u0173 ar \u0161eimos problema; tai daugiausia komunikacijos problema. Sunku i\u0161reik\u0161ti save ir suprasti kitus, visi sutrikimai kyla d\u0117l m\u016bs\u0173 m\u0105stysenos.<\/p>\n\n\n

Toks m\u0105stymas apsunkina sav\u0119s prie\u017ei\u016br\u0105, didina pernelyg didel\u012f jautrum\u0105. O \u0161is padid\u0117j\u0119s jautrumas daro visk\u0105 aplink mus neai\u0161kiu. Mes nebegalime susikaupti, b\u016bti s\u0105moningi, suprasti dalyk\u0173 ar ai\u0161kiai \u017einoti, k\u0105 darome. Paprastai po kiekvieno pokalbio su kuo nors mes li\u016bdime, pernelyg rimtai visk\u0105 vertiname; daugiausia d\u0117l \u0161io padid\u0117jusio jautrumo, kuris mus apsunkina.<\/p>\n\n\n

Kartais psichiatrai \u201edepresij\u0105\u201c ai\u0161kina kaip \u201enam\u0173\u201c visi\u0161k\u0105 sunaikinim\u0105 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo metu. Kai tai \u012fvyksta, mes negalime nieko kontroliuoti, o m\u016bs\u0173 namai po to yra visi\u0161kai sunaikinti. Turime \u017eingsnis po \u017eingsnio juos l\u0117tai atstatyti, kaip ir savo sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n

Depresija taip pat gali sukelti jausm\u0105, kad ka\u017eko tr\u016bksta… nuolatin\u012f nusivylim\u0105. Pavyzd\u017eiui, mes galime nor\u0117ti pakeisti savo nuotaik\u0105 i\u0161vykdami atostog\u0173, atsikv\u0117pdami, linksmindamiesi, susitikdami su draugais, \u0161v\u0119sdami, manydami, kad galime susikoncentruoti \u012f ka\u017ek\u0105 kita nei savo problema.<\/p>\n\n\n

Problema yra ta, kad draugai ar \u0161eimos nariai gali b\u016bti naudingi \u201ejei\u201c<\/em> jie jau \u017eino, kaip reaguoti \u012f \u0161\u012f dabartin\u012f psichologin\u012f b\u016bsen\u0105; jei jie turi tam tikr\u0105 psichiatrijos ir depresijos sutrikim\u0173 srities i\u0161silavinim\u0105 ar \u017einias.<\/p>\n\n\n

I\u0161 esm\u0117s tik gydytojai ar sveikatos prie\u017ei\u016bros darbuotojai gali mums pad\u0117ti ar patarti tokioje situacijoje. Netgi \u0161eimos nariai kartais gali susidurti su dideliais sunkumais, nor\u0117dami pad\u0117ti. Paprastai tokioje situacijoje geriau kreiptis \u012f k\u0105 nors i\u0161 u\u017e \u0161eimos ar draug\u0173 rato, pavyzd\u017eiui, gydytojus, psichiatrus ar psichologus.<\/p>\n\n\n

Mindfulness mokytojai kartais paai\u0161kina \u0161\u012f \u201em\u0105stymo b\u016bd\u0105\u201c \u012fsivaizduodami stiklin\u0119, piln\u0105 vandens, kurio dugne yra \u201edulki\u0173\u201c. Jei stiklin\u0119 pakratysime, vanduo staiga taps visi\u0161kai drumstas ir ne\u0161varus, nes dulki\u0173 dalel\u0117s jud\u0117s vandenyje.<\/p>\n\n\n

Kai esame depresijoje, m\u016bs\u0173 protas gali b\u016bti palygintas su \u0161iuo stikline vandens, kuris tampa visi\u0161kai drumstas; m\u016bs\u0173 protas tampa miglotas, nesugebantis susikoncentruoti \u012f niek\u0105.<\/p>\n\n\n

\u017dmon\u0117s gali pra\u0161yti depresija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bet ko, bet jiems bus labai sunku k\u0105 nors pasakyti ar padaryti. Tai ne j\u0173 kalt\u0117.<\/p>\n\n\n

Kai esame depresijoje, n\u0117ra daug dalyk\u0173, kuriuos galime padaryti, i\u0161skyrus r\u016bpintis savimi.<\/p>\n\n\n

Kai \u017emogus turi sveikatos problem\u0173, priklausomai nuo to, kiek laiko jos t\u0119siasi, tur\u0117tume suprasti, kad visi\u0161kai pasveikti gali u\u017etrukti ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n\n\n

Kartais reikia ma\u017eiausiai \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173, o kartais net met\u0173, kad gal\u0117tum\u0117te visi\u0161kai pasveikti nuo \u0161ios problemos, nes j\u016bs nieko nekontroliuojate; j\u016bs\u0173 k\u016bnas turi atsigauti.<\/p>\n\n\n

Nuo COVID pandemijos prad\u017eios COVID simptomai dar labiau apsunkino pad\u0117t\u012f, nes simptomai i\u0161lieka ilg\u0105 laik\u0105. \u0160iandien m\u016bs\u0173 sveikata yra dar trapesn\u0117.<\/p>\n\n\n

Tai labai sud\u0117tingas momentas, nes norime i\u0161kart pasveikti ir paprastai esame nekantr\u016bs. Kai esame depresijoje, mums sunkiau b\u016bti kantriems, bet kuo aktyviau veikiame nesir\u016bpindami savimi, tuo labiau kratome stiklin\u0119 ir tuo labiau ji tampa neai\u0161ki.<\/p>\n\n\n

Tai gali b\u016bti u\u017eburtas ratas; tod\u0117l mums reikia gydytoj\u0173 pagalbos, kad gal\u0117tume i\u0161bristi i\u0161 \u0161ios \u201etamsios erdv\u0117s\u201c. Kitaip tai gali b\u016bti labai sunku. Paprastai mes tampame pernelyg jautr\u016bs viskam, pernelyg kriti\u0161ki sau, nuolat kartojame \u201easmeninio pasmerkimo\u201c cikl\u0105, nemylime sav\u0119s, vis sunkiau bendraujame su kitais.<\/p>\n\n\n

\u0160iuo metu m\u016bs\u0173 protas pernelyg daug m\u0105sto, ypa\u010d nakt\u012f. Geras sprendimas \u2013 tur\u0117ti popieriaus ir ra\u0161ikl\u012f \u0161alia lovos, kad gal\u0117tume u\u017esira\u0161yti, apie k\u0105 m\u0105st\u0117me nakt\u012f. (Beje, dabar galima rasti skaitmenini\u0173 plan\u0161etini\u0173 kompiuteri\u0173, kuriuose id\u0117jas galima u\u017era\u0161yti taip, lyg tai b\u016bt\u0173 lenta ar s\u0105siuvinis.)<\/p>\n\n\n

Kitas geras patarimas: nakt\u012f (nesvarbu, ar esame depresijoje, ar ne) paprastai sapnuojame arba kartais patiriame ko\u0161marus. Labai gerai yra u\u017esira\u0161yti savo sapnus ant popieriaus. Tai padeda mums patiems ir psichiatrams suprasti \u0161i\u0173 sapn\u0173 prasm\u0119, nes sapnai yra m\u016bs\u0173 pas\u0105mon\u0117s kalba su mumis.<\/p>\n\n\n

Taip pat reikia prisiminti: kai susiduriame su problema, kad m\u016bs\u0173 \u201eego\u201c tampa pernelyg didelis, \u201enuolat m\u0105stome\u201c u\u017eburtame rate, galime suprasti, kad m\u016bs\u0173 protas paprastai \u012fstrigo dviejose id\u0117j\u0173 kategorijose, apibr\u0117\u017eiamose kaip \u201evisada a\u0161\u201c arba \u201eniekada a\u0161\u201c.<\/p>\n\n\n

M\u016bs\u0173 ego visk\u0105 fiksuoja ir nuolat paver\u010dia tai mums naudingu arba mums \u017ealingu. Tokiomis s\u0105lygomis negalime jaustis gerai. Nuolat galvojant \u201evisada a\u0161<\/strong>\u201c arba \u201eniekada a\u0161<\/strong>\u201c, naudinga tai suprasti ir atsiriboti nuo \u0161io u\u017eburto rato ir m\u016bs\u0173 m\u0105stysenos. D\u0117l savo k\u016bno ir fizin\u0117s sveikatos taip pat galime laikytis (nuoroda<\/a><\/em>), (nuoroda<\/a><\/em>).<\/p>\n\n\n

Yra gra\u017eus filmas, susij\u0119s su m\u016bs\u0173 sav\u0119s formavimo procesu vaikyst\u0117je. Tai filmas \u201eB\u016bti ir tur\u0117ti<\/em>\u201c (\u0161is filmas n\u0117ra tiesiogiai susij\u0119s su depresijos tema, bet padeda suprasti, kaip mes formuojame save vaikyst\u0117je).<\/p>\n\n\n\n\n

Kai augame, m\u016bs\u0173 santykiai su kitais padeda formuoti m\u016bs\u0173 asmenyb\u0119. Kartais sakome: \u201eMes kuriam\u0117s per kitus\u201c, bet buvimas vienatv\u0117je taip pat gali pad\u0117ti mums geriau suprasti savo \u201evidin\u012f a\u0161\u201c.<\/p>\n\n\n

Kart\u0105 radijo stotyje \u201eFrance Inter\u201c<\/em> gird\u0117jau pranc\u016bz\u0173 politin\u012f \u017eurnalist\u0105 ir redaktori\u0173 Guy Birenbaum\u0105, kuris pasakojo apie savo depresij\u0105. Jis apib\u016bdino save kaip daug sportuojant\u012f, s\u0105moning\u0105 ir suprantant\u012f, kad depresijos problema egzistuoja visur. Jis paai\u0161kino, kad buvo sukr\u0117stas pastar\u0173j\u0173 met\u0173 kra\u0161tutin\u0117s de\u0161in\u0117s pakilimu Europoje, ir savo \u017eod\u017eiais sak\u0117, kad buvo tiesiog \u201esutriu\u0161kintas\u201c iki gilaus i\u0161sekimo, niekada nemanydamas, kad patirs toki\u0105 depresij\u0105.<\/p>\n\n\n

A\u0161 kalbu apie Gajo depresij\u0105, nes i\u0161gird\u0119s jo istorij\u0105 supratau, kad depresija gali i\u0161tikti bet kur\u012f i\u0161 m\u016bs\u0173. Net jei esame gerai i\u0161silavin\u0119 ir turime daug \u017eini\u0173, vis tiek galime susirgti depresija. Niekas n\u0117ra visi\u0161kai apsaugotas nuo jos. Manome, kad \u017emon\u0117s aplink mus yra laimingi, bet da\u017eniausiai taip yra tod\u0117l, kad retai matome ken\u010dian\u010dius \u017emones.<\/p>\n\n\n

Christophe Andr\u00e9 yra psichiatras ir gydytojas Pary\u017eiaus Saint-Anne ligonin\u0117je, kuris naudoja s\u0105moningum\u0105, kad pad\u0117t\u0173 \u017emon\u0117ms pasveikti. Savo knygoje jis ra\u0161o:<\/p>\n\n\n

\u201eAtminkite<\/strong>, kad dauguma \u017emoni\u0173<\/strong>
aplink jus jau ne kart\u0105 yra i\u0161gyven\u0119 pragar\u0105<\/strong>.\u201c<\/h2>\n\n\n

Daug prie\u017eas\u010di\u0173 ver\u010dia mus manyti, kad turime parodyti, jog esame sveiki ir gerai jau\u010diam\u0117s. Beje, ar pasteb\u0117jote, kad kai kas nors paklausia, ar gerai jau\u010diam\u0117s, mes paprastai atsakome \u201etaip\u201c, net jei tai n\u0117ra tiesa? Kartais mums sunku pasakyti, kad nesijau\u010diame gerai; galb\u016bt tod\u0117l, kad nenorime parodyti savo problem\u0173 kitiems. Jau\u010diam\u0117s u\u017eimti ir norime b\u016bti s\u0117kmingi, tod\u0117l bijome parodyti savo pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 ar silpnum\u0105. Vyrai paprastai yra labiau link\u0119 sl\u0117pti savo emocijas nuo kit\u0173 nei moterys.<\/p>\n\n\n

Labai retai b\u016bna taip, kad \u017emogus nuolat jau\u010diasi laimingas ir sako, kad viskas gerai. Kiekvienas turi b\u016bti atsargus ir r\u016bpintis savimi. Turime nuolat priminti sau, kad depresija gali i\u0161tikti bet kur\u012f i\u0161 m\u016bs\u0173. Kartais b\u016bna netgi atvirk\u0161\u010diai \u2013 \u017emon\u0117s, kurie atrodo nuolat laimingi, yra labiau pa\u017eeid\u017eiami depresijai.<\/p>\n\n\n

B\u016btent tod\u0117l turime l\u0117tai gr\u012f\u017eti prie sav\u0119s, prie savo \u0161akn\u0173, toliau atkurti ir r\u016bpintis savimi.<\/p>\n\n\n

Nuobod\u017eiauti n\u0117ra taip paprasta, nes turime nuspr\u0119sti\/pasirinkti<\/em> suma\u017einti savo gyvenimo temp\u0105 ir veikl\u0105. Kartais tai yra labai sunku, nes nenorime arba tiesiog negalime suma\u017einti savo veiklos.<\/p>\n\n\n

Be to, mes galime bijoti suma\u017einti veikl\u0105, \u012fsipareigojimus ar nieko nedaryti, nes m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 netiesiogiai yra pagr\u012fsta s\u0117kme. Nieko nedarymas gali atrodyti socialiai \u201esilpnas\u201c ir priversti mus manyti, kad neb\u0117ra patraukl\u016bs. Kartais mums taip pat sunku suprasti, kas vyksta m\u016bs\u0173 gyvenime. Mums reikia pagalbos ir pasitik\u0117jimo savimi, kur\u012f reikia l\u0117tai kurti, r\u016bpestingai ir ramiai.<\/p>\n\n\n

Po depresijos gali pad\u0117ti terapijos prad\u017eia. Kaip min\u0117jome (nuorodoje<\/em><\/a>), gydytojai gali labai pad\u0117ti, nes jie yra sveikatos prie\u017ei\u016bros darbuotojai ir n\u0117ra susij\u0119 su m\u016bs\u0173 draug\u0173 bei \u0161eimos ratu.<\/p>\n\n\n

Kiekvienas, kuris n\u0117ra m\u016bs\u0173 draugas ar \u0161eimos narys, yra naudingesnis, nes netur\u0117damas joki\u0173 emocini\u0173 ry\u0161i\u0173 su mumis, jis gali geriau patarti tokioje situacijoje.<\/p>\n\n\n

(Svarbu tai \u017einoti. Visada rekomenduojame rinktis psichiatr\u0105, kuris n\u0117ra artimas m\u016bs\u0173 artimiesiems ar \u0161eimos nariams. \u0160eimos narys gali pad\u0117ti rasti psichiatr\u0105, ta\u010diau psichiatr\u0105, siekiant i\u0161vengti klaiding\u0173 sprendim\u0173, netur\u0117t\u0173 b\u016bti anks\u010diau gyd\u0119s ar pad\u0117j\u0119s \u0161eimos nariui. Tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne i\u0161 m\u016bs\u0173 aplinkos \u017emogus.)<\/p>\n\n\n

Nuobodulys \u2013 tai momentas, kai turime nuspr\u0119sti likti vieni ir nieko nedaryti. Kai esame prisl\u0117gti, paprastai bijome atsisakyti kvietim\u0173, kartais vadinam\u0173 \u201esocialiniu spaudimu\u201c.<\/p>\n\n\n

Santykiai ir draugi\u0161kumas yra labai svarb\u016bs \u017emon\u0117ms. Kartais sakome, kad \u017emon\u0117ms reikia<\/em> bendrauti; tai yra \u012fra\u0161yta m\u016bs\u0173 genuose; be to mes negalime gyventi. Jei atimame i\u0161 \u017emogaus bendravim\u0105, jis gali visi\u0161kai i\u0161prot\u0117ti.<\/p>\n\n\n

Prie\u0161ingai, \u017einomas ra\u0161ytojas Jean-Paul Sartre yra \u017einomas d\u0117l savo posakio \u201ePragaras yra kiti \u017emon\u0117s\u201c, kuris taip pat rei\u0161kia, kad bendravimas gali mus sunaikinti. Tai yra \u201etarpinis variantas\u201c.<\/p>\n\n\n

Kartais girdime ir tok\u012f posak\u012f: \u201eTavo laisv\u0117 baigiasi ten, kur prasideda mano laisv\u0117.\u201c Taip j\u012f i\u0161vert\u0117 pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytojas Camus. Santykius galime palyginti su savoti\u0161ku \u201e\u0161okiu\u201c, bandydami rasti pusiausvyr\u0105 tarp laisv\u0117s, mandagumo, pagarbos kitiems ir sav\u0119s.<\/p>\n\n\n

Juliette Gr\u00e9co Abd Al Malik dainoje (Rom\u00e9o et Juliette<\/em>) sak\u0117: \u201eNotre besoin d\u2019amour complique\u201c<\/em>; \u201eM\u016bs\u0173 meil\u0117s poreikis visk\u0105 komplikuoja.\u201c<\/p>\n\n\n

Buvimas vienatv\u0117je padeda mums nusileisti nuo savo asmenin\u0117s \u201eimperijos\u201c (Youn Sun Nah dainoje \u201eHurt\u201c<\/em>, kurios autorius yra Johnny Cash, mini \u201epurvo imperij\u0105\u201c). Mes galvojame apie tai, ko norime, kas mes esame, taip pat apm\u0105stome savo praeit\u012f ir istorij\u0105. Tai savoti\u0161kas apm\u0105stymas apie visk\u0105, kas nutiko m\u016bs\u0173 gyvenime.<\/p>\n\n\n

Ta\u010diau buvimas vienatv\u0117je taip pat gali padidinti m\u016bs\u0173 ego; ir tai yra sud\u0117tinga dalis. Kai esame vieni, kartais per daug m\u0105stome ir per daug svarstome. Tai netiesiogiai didina m\u016bs\u0173 ego. Kuo daugiau m\u0105stome, tuo didesn\u0117 rizika, kad m\u016bs\u0173 ego greitai i\u0161augs. Tai tikriausiai rei\u0161kia, kad kuo labiau esame atsipalaidav\u0119, tuo ma\u017eiau auga m\u016bs\u0173 ego. Atsipalaidavimas tikriausiai nesuma\u017eina ego, bet bent jau padeda i\u0161vengti jo pernelyg didelio augimo.<\/p>\n\n\n

Christophe Andr\u00e9 mini, kad d\u0117kingumas visiems padeda suma\u017einti m\u016bs\u0173 ego. \u017dmon\u0117ms ego yra b\u016btinas gyvenimui, be jo negalime gyventi, ta\u010diau kai m\u016bs\u0173 asmeninis ego tampa per didelis, jis sukelia problem\u0173 mums ir kitiems.<\/p>\n\n\n

Tiesiog turime tai suprasti ir stengtis r\u016bpintis savimi. Kalbant apie ego ma\u017einim\u0105, paprastai sunku k\u0105 nors padaryti i\u0161 karto. Gydytojai visada padeda mums siekti \u0161io tikslo.<\/p>\n\n\n

Christophe Andr\u00e9 si\u016blo \u201emeditacij\u0105\u201c pranc\u016bz\u0173 kalba (angl\u0173 kalba \u2013 \u201eMindfulness\u201c<\/em>) kaip b\u016bd\u0105 pad\u0117ti i\u0161gydyti depresij\u0105. Jis para\u0161\u0117 daug knyg\u0173 \u0161ia tema ir kartu su dviem draugais nusprend\u0117 para\u0161yti labai svarbi\u0105 knyg\u0105 \u0161ia tema.<\/p>\n\n\n\n\n

\u201eMatthieu Ricard, Christophe Andre, Alexandre Jolien.\u201c<\/em><\/strong>
\u201eIe\u0161kant i\u0161minties: vienuolis, filosofas ir psichiatras apie tai, kas svarbiausia<\/strong>\u201c<\/em><\/p>\n\n\n

Visada tai yra sud\u0117tingas klausimas, susij\u0119s su \u201edraugyste<\/strong>\u201c ir \u201evienatve\u201c. Abu dalykai gali atne\u0161ti tiek gero, tiek blogo.<\/p>\n\n\n

Tai pusiausvyra tarp pagalbos savo asmeniniam ego, sav\u0119s paie\u0161kos ir bendravimo su kitais.
Turime atrasti save, kad geriau pa\u017eintume, kas mes esame ir ko norime, ir tuo pa\u010diu metu toliau bendrauti ir b\u016bti d\u0117kingi visiems.<\/p>\n\n\n

Pusiausvyra, kuri\u0105 i\u0161laikyti dar sud\u0117tingiau, jei nesilaikome sveikos gyvensenos ar neturime laiko sau. Kartais turime gr\u012f\u017eti \u012f savo \u201evidin\u012f centr\u0105\u201c, kad v\u0117l atrastume save.<\/p>\n\n\n

Youn Sun Nah \u2013 Hurt:<\/strong><\/h2>\n\n\n\n
\n