{"id":91195,"date":"2026-01-20T13:37:16","date_gmt":"2026-01-20T13:37:16","guid":{"rendered":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/?p=91195"},"modified":"2026-01-20T13:37:18","modified_gmt":"2026-01-20T13:37:18","slug":"muzika-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/?p=91195&lang=lt","title":{"rendered":"Muzika"},"content":{"rendered":"<div class=\"wp-block-image\">\n<figure class=\"aligncenter size-large\"><img decoding=\"async\" width=\"1937\" height=\"1291\" data-src=\"https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2-1024x682.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1\" alt=\"\" class=\"wp-image-91194 lazyload\" data-srcset=\"https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2-1024x682.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1 1024w, https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2-300x200.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1 300w, https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2-768x512.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1 768w, https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2-1536x1024.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1 1536w, https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2-1620x1080.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1 1620w, https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2.jpeg?lossy=2&strip=1&webp=1 1937w, https:\/\/b3449707.smushcdn.com\/3449707\/wp-content\/uploads\/2024\/03\/2.jpeg?size=512x341&lossy=2&strip=1&webp=1 512w\" data-sizes=\"auto\" src=\"data:image\/svg+xml;base64,PHN2ZyB3aWR0aD0iMSIgaGVpZ2h0PSIxIiB4bWxucz0iaHR0cDovL3d3dy53My5vcmcvMjAwMC9zdmciPjwvc3ZnPg==\" style=\"--smush-placeholder-width: 1937px; --smush-placeholder-aspect-ratio: 1937\/1291;\" data-original-sizes=\"(max-width: 1937px) 100vw, 1937px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Vyras, m\u0117gaujantis muzika namuose.<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n<h1 class=\"wp-block-heading\"><strong>Muzika:<\/strong><\/h1>\n\n\n\n<p>Muzika egzistuoja ne tik m\u016bs\u0173 planetoje, bet ir visoje visatoje, laikydamasi gamtos d\u0117sni\u0173 princip\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dem\u0117je galime steb\u0117ti, kaip delfinai ir banginiai naudoja ultragars\u0105, kad bendraut\u0173 savo unikaliomis kalbomis. Pana\u0161iai ir \u017emoni\u0173 kalbos, kuri\u0173 yra daugyb\u0117, taip pat visame pasaulyje grind\u017eiamos garsais. \u0160ie garsai, apibr\u0117\u017eti tonu ir intensyvumu, leid\u017eia mums i\u0161reik\u0161ti save ir suprasti vieni kitus per kalb\u0105 ir pokalbius.<\/p>\n\n\n\n<p>Muzikin\u0117se kompozicijose da\u017enai yra elementas, vadinamas <strong>harmonija<\/strong>, kuris padeda dain\u0105 padaryti prieinamesn\u0119 ir malonesn\u0119 klausyti. Kaip gro\u017eis tapyboje gali patraukti akis, taip harmonija patraukia ausis. J\u0105 net galima palyginti su <strong>Fibona\u010dio seka<\/strong>, ta\u010diau vietoj vizualaus gro\u017eio ji atspindi <strong>klausos gro\u017e\u012f<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau pernelyg didel\u0117 harmonija kartais gali b\u016bti suvokiama kaip pasikartojanti ar net nuobodi. Tai parodo muzikos k\u016brimo sud\u0117tingum\u0105 ir muzikini\u0173 skoni\u0173 \u012fvairov\u0119, kurie skiriasi priklausomai nuo kult\u016bros, aplinkos ir asmenini\u0173 \u012fpro\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Muzika da\u017enai prilyginama ra\u0161ymui; ji atspindi m\u016bs\u0173 asmenybes ir padeda i\u0161reik\u0161ti tai, k\u0105 norime pasakyti. Kaip ir kalba, muzika leid\u017eia \u017emon\u0117ms susieti skirtingas kult\u016bras ir skirting\u0105 kilm\u0119. Tai yra <strong>muzikos terapijos<\/strong> pagrindas, kuris gali pad\u0117ti bendrauti tiems, kuriems sunku kalb\u0117ti ar i\u0161reik\u0161ti save.<\/p>\n\n\n\n<p>Muzika gali veikti kaip <strong>universali kalba<\/strong>, leid\u017eianti mums dalytis ir keistis id\u0117jomis tarp kult\u016br\u0173. Ji gali b\u016bti <strong>klausoma, grojama, \u012fra\u0161in\u0117jama, dainuojama, \u0161okama <\/strong>arba tiesiog m\u0117gaujamasi. Fiziniu lygiu muzika yra kuriam\u0105 daikt\u0173, paprastai instrument\u0173 arba \u017emogaus balso, kurie generuoja <strong>garso bangas<\/strong> ore. Tai <strong>atmosferinis rei\u0161kinys<\/strong>, kaip ir ra\u0161ymas ar maisto gaminimas, kuris egzistuoja aplink mus ir gali b\u016bti dalijamasi kolektyviai.<\/p>\n\n\n\n\n\n<p>Muzikos klausymas padeda geriau jaustis psichologi\u0161kai; jis paprastai padeda i\u0161vengti li\u016bdnos nuotaikos. \u201e<strong>Muzika su\u0161velnina \u017eiaurum\u0105\u201c \u2013 tai senov\u0117s Graikijos filosofo Platono posakis,<\/strong> atspindintis <strong>universali\u0105 muzikos kalb\u0105<\/strong>, kuri per\u017eeng\u0117 istorijos ribas nuo \u017emonijos i\u0161tak\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Beje, ar \u017einojote, kad klasikin\u0117 muzika yra vienas i\u0161 sud\u0117tingiausi\u0173 muzikos \u017eanr\u0173? Tai i\u0161 dalies lemia instrument\u0173, kuriuos da\u017enai galima i\u0161girsti viename k\u016brinyje, skai\u010dius, bet taip pat ir did\u017eiul\u0117 \u012fvairov\u0117 bei variacijos, esan\u010dios viename k\u016brinyje.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai tikriausiai yra prie\u017eastis, kod\u0117l klasikin\u0119 muzik\u0105 galima klausytis vis\u0105 gyvenim\u0105 ir niekada jos nepavargti.<\/p>\n\n\n\n<p>Austrijos sostin\u0117je Vienoje kasmet sausio 1-osios ryt\u0105 (apie 9\u201310 val. CET) vyksta garsusis <em>Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 koncertas<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p>Kiekvienais metais naujas dirigentas, gerbiamas maestro, vadovauja Vienos filharmonijos orkestrui.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai puiki proga pa\u017eym\u0117ti tiek met\u0173 pabaig\u0105, tiek prad\u017ei\u0105, suburianti \u017emones i\u0161 viso pasaulio, kad jie gal\u0117t\u0173 m\u0117gautis muzika. Koncertas transliuojamas tarptautiniu mastu ir pasiekia milijonus \u017ei\u016brov\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Muzika, kaip ir dabartin\u0117s tendencijos, taip pat yra nuolat kintantis menas.<\/p>\n\n\n\n<p>Visi mes gyvenime patiriame akimirk\u0173, kai jau\u010diam\u0117s atsijung\u0119 nuo dabartini\u0173 tendencij\u0173. Da\u017enai sakoma, kad \u201etendencijos yra cikli\u0161kos\u201c. Kartais pakanka tiesiog v\u0117l prad\u0117ti klausytis radijo, kad atrastum\u0117te m\u0117gstamus atlik\u0117jus, sudarytum\u0117te nauj\u0105 \u201eTop 10\u201c s\u0105ra\u0161\u0105 ir netgi dalytum\u0117t\u0117s grojara\u0161\u010diais, pana\u0161iais \u012f mi\u0161rainius, kuriais anks\u010diau keisdavom\u0117s su draugais.<\/p>\n\n\n\n<p>Muzika taip pat yra savitas pasaulis, turintis savo enciklopedij\u0105 ir istorij\u0105. Ji sudaro did\u017eiul\u012f kult\u016brin\u0117s informacijos kiek\u012f, apimant\u012f atlik\u0117jus, \u017eanrus ir evoliucij\u0105, primenant\u012f \u0161eimos med\u012f, kuris atspindi muzikos stili\u0173 raid\u0105 ir tarpusavio \u012ftak\u0105 \u012fvairiais \u017emonijos istorijos laikotarpiais.<\/p>\n\n\n\n<p>Kaip pa\u017eymi mokslininkai: <em>\u201eN\u0117ra visi\u0161kai patikim\u0173 metod\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 nustatyti tiksli\u0105 muzikos instrument\u0173 chronologij\u0105 skirtingose kult\u016brose.\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>\u012edomu tai, kad instrument\u0173 raida rodo, jog laikui b\u0117gant j\u0173 sud\u0117tingumas tiek did\u0117jo, tiek ma\u017e\u0117jo. Pavyzd\u017eiui, i\u0161 kaul\u0173 pagaminti fleitos \u2013 vieni i\u0161 seniausi\u0173 \u017einom\u0173 instrument\u0173 \u2013 buvo rasti neandertalie\u010di\u0173 laikotarpio, prie\u0161 43 000\u201367 000 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Dauguma ankstyv\u0173j\u0173 instrument\u0173 buvo gana primityv\u016bs. Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 sud\u0117ting\u0173 instrument\u0173, kuriuos suk\u016br\u0117 \u017emon\u0117s, buvo <strong>vargonai<\/strong>, atsirad\u0119 apie <strong>III a<\/strong>.<strong> pr. m. e<\/strong>. Galb\u016bt d\u0117l to mes juos vadiname \u201evargonais\u201c, kurie v\u0117liau tapo svarbia muzikos tradicij\u0173 dalimi ba\u017eny\u010diose. (<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Musical_instrument\"><em>Nuoroda<\/em><\/a>)<\/p>\n\n\n\n<div style=\"text-align:center\">\n<figure class=\"wp-block-embed is-type-video is-provider-youtube wp-block-embed-youtube wp-embed-aspect-16-9 wp-has-aspect-ratio\"><div class=\"wp-block-embed__wrapper\">\n<div class=\"lazyload smush-lazyload-video smush-lazyload-youtube\" style=\"--smush-video-aspect-ratio: 500\/281\" data-bg-image=\"url(https:\/\/healthinyourplanet.com\/wp-admin\/admin-ajax.php?action=smush_video_thumbnail&#038;url=https%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fembed%2FIHJKd8V_E_I%3Ffeature%3Doembed&#038;video_width=500&#038;video_height=281)\" ><iframe title=\"Joshua Bell - Dvo\u0159\u00e1k: Song to the Moon from Rusalka - Gianandrea Noseda\/National Symphony Orchestra\" width=\"500\" height=\"281\" data-src=\"https:\/\/www.youtube.com\/embed\/IHJKd8V_E_I?feature=oembed\" frameborder=\"0\" allow=\"accelerometer; autoplay; clipboard-write; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture; web-share\" referrerpolicy=\"strict-origin-when-cross-origin\" allowfullscreen src=\"data:image\/svg+xml;base64,PHN2ZyB3aWR0aD0iMSIgaGVpZ2h0PSIxIiB4bWxucz0iaHR0cDovL3d3dy53My5vcmcvMjAwMC9zdmciPjwvc3ZnPg==\"><\/iframe><span class=\"smush-play-btn\" role=\"button\" aria-label=\"Play video\">\r\n\t\t\t\t<span tabindex=\"0\" class=\"smush-play-btn-inner\">\r\n\t\t\t\t\t<span>Play<\/span>\r\n\t\t\t\t<\/span>\r\n\t\t\t<\/span><\/div>\n<\/div><\/figure><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Muzika: Muzika egzistuoja ne tik m\u016bs\u0173 planetoje, bet ir visoje visatoje, laikydamasi gamtos d\u0117sni\u0173 princip\u0173. \u017dem\u0117je galime steb\u0117ti, kaip delfinai ir banginiai naudoja ultragars\u0105, kad bendraut\u0173 savo unikaliomis kalbomis. Pana\u0161iai ir \u017emoni\u0173 kalbos, kuri\u0173 yra daugyb\u0117, taip pat visame pasaulyje grind\u017eiamos garsais. \u0160ie garsai, apibr\u0117\u017eti tonu ir intensyvumu, leid\u017eia mums i\u0161reik\u0161ti save ir suprasti vieni [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"saved_in_kubio":false,"wds_primary_category":1,"footnotes":""},"categories":[1175],"tags":[],"class_list":["post-91195","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nesusklasifikuota"],"lang":"lt","translations":{"lt":91195,"en":4954,"fr":83548,"es":84330,"pt":84663,"it":85079,"de":85438,"ko":85839,"ro":86155,"pl":86702,"tr":86827,"zh":89046,"el":89383,"fi":89410,"sl":90517,"ja":90703,"pt-br":90725,"ar":90920,"et":90933,"bg":91121,"ru":91135,"uk":91146,"th":91151,"da":91156,"he":91161,"lv":91166,"hu":91171,"id":91180,"sv":91185,"cs":91190},"pll_sync_post":{},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/91195","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=91195"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/91195\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":91197,"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/91195\/revisions\/91197"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=91195"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=91195"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/healthinyourplanet.com\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=91195"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}