Žaiskite su žodžiais:

Žaisti žodžiais yra labai gera idėja; tai padeda išlaikyti mūsų smegenų gebėjimus. Susikoncentravimas į žodžių žaidimą leidžia mums stimuliuoti logišką mąstymą. Kai sutelkiame dėmesį į kryžiažodį, tai reikalauja nemažai protinės energijos.

Išsprendę kryžiažodį, dažnai jaučiamės visiškai išsekę protiniu požiūriu. Tas pats gali nutikti, kai grojam muziką, kuriame meną ar užsiimam amatų veikla. Šios veiklos gali sukelti gilaus susikaupimo būseną, kartais vadinamą „srautu“, kai pamirštam viską kitą ir net nepastebime, kaip greitai bėga laikas.

Prieš kelerius metus inžinieriai paaiškino, kad tokie prietaisai kaip FM radijo imtuvai, televizoriai ir telefonai generuoja nuolatinį elektromagnetinį „triukšmą“, kuris gali trukdyti pagrindiniams signalams. Siekdami to išvengti, jie pasiūlė visą nereikalingą triukšmą nukreipti į Paukščių Taką.

Pieno kelias buvo pasirinktas dėl to, kad jame yra didelė asteroidų koncentracija, ir buvo manoma, kad žmonija greičiausiai niekada neeksploraus šios konkrečios kosmoso dalies. Šis paaiškinimas buvo pateiktas seniai, ir neaišku, ar šis pasiūlymas buvo kada nors įgyvendintas.

Aš naudoju šią istoriją kaip metaforą, iliustruojančią kryžiažodžių vertę. Visas mūsų „neigiamas bangas“ ar požiūrį galime laikyti savotišku „nereikalingu signalo triukšmu“, kurį siunčiame į savo asmeninį kryžiažodį, tarsi siųstume jį į Paukščių Taką.

Prancūzų laikraštis „Libération“ kartą savo žodžių žaidimų puslapį pavadino „Rajeux“ – žaismingu slengo terminu, kuris pažodžiui reiškia „pavydus“, bet rašomas su „jeux“ (angl. „žaidimai“). Jis taip pat gali būti interpretuojamas kaip „blogos nuotaikos žaidėjas“ arba „blogas pralaimėtojas“, dažnai iliustruojamas alkanos katės paveikslu.

Jei norite pradėti spręsti kryžiažodžius ir esate pradedantysis, iš pradžių tai gali būti sudėtinga. Vienas naudingas patarimas: daugelyje kryžiažodžių tie patys žodžiai kartojasi, todėl palaipsniui susikursite tam tikrą kryžiažodžiams būdingą žodyną.

Tai, tiesą sakant, yra vienas iš pagrindinių kryžiažodžių sprendimo privalumų – jie padeda gerinti žodyną ir rašybą. Be to, tai gali būti malonus būdas praleisti laiką su kitais žmonėmis, net ir su tais, su kuriais kitaip neturėtume laiko pasikalbėti. Kartu sprendžiant kryžiažodį galima pajusti nedidelį pasiekimą ir bendrą patirtį.

Kai kurie šeimos žaidimai veikia panašiai, pavyzdžiui, „Boggle“ ar „Scrabble“, kuriuose žodžius sudarote perstatydami raides. Tai gali būti smagios veiklos, kuriomis galite dalytis su draugais ir šeima.

Slenkas

Klausydamiesi vaikų mokykloje, kartais galite išgirsti, kaip jie žaidžia žodžiais: tarpusavyje kalbasi slengu ar net „verlan“ (prancūzų kalbos praktika, kai žodžių skiemenys apverčiami, pažodžiui reiškianti „kalbėti atvirkščiai“). Tai labai geras pratimas: jis plečia žodyną ir skatina kūrybiškumą, nes kuriamos naujos žodžiai ar net naujos abėcėlės, panašiai kaip mokantis kitos kalbos. Panašiai, vyresniosios kartos kartais naudoja „senosios prancūzų kalbos“ žodžius, išsireiškimus ir idiomas, kurias įtakojo jų regionas ir kultūra, netgi toje pačioje šalyje.

Istorija ir reikšmė

Jei pažvelgsime į istorinę kalbos raidą, matysime, kad per šimtmečius ji labai pasikeitė. Viduramžiais daugumą rašytinių kūrinių Europoje rašė vienuoliai vienuolynuose. Vienuoliai buvo vieninteliai žmonės, kurie mokėjo rašyti, kartu su karališkųjų dinastijų nariais, nes jie buvo vieninteliai išsilavinę žmonės kiekvienoje šalyje.

Vienuoliai gyveno visoje Europoje, tačiau jų gyvenimo būdas skyrėsi priklausomai nuo kiekvienos šalies kultūros ir įtakų. Kalba vystėsi ir tebesivysto per šiuos kultūrinius mainus, kuriuos formavo lotynų, slavų, vengrų ir daugelio kitų tautų šaknys. Kalbų raidos tyrimas taip pat padeda mums suprasti, kaip kultūra paveikė Europos istoriją.

Prancūzijoje po viduramžių atsirado judėjimas, vadinamas „Les Lumières“ (liet. „Šviesos“). Šio laikotarpio rašytojai ir filosofai dažnai rašė senąja prancūzų kalba. Vienas iš pirmųjų autorių, sukūrusių enciklopediją Prancūzijoje, buvo Denis Diderot, vienas iš svarbiausių Apšvietos veikėjų.

Kultūros, priklausomai nuo šalies ar regiono, gali labai skirtis. Kartais mes naudojame išraiškas ar idiomas, kurios atrodo panašios raštu, bet, kaip Roald Dahl minėjo savo knygoje „BFG“, „tas pats žodis gali turėti visiškai skirtingą reikšmę, priklausomai nuo kalbos, kuria jis vartojamas“.

Net jei žodis rašomas taip pat, turėtume būti labai atsargūs, nes jo reikšmė gali būti visiškai kitokia.

Kai žaidžiame žodžiais, viena iš seniausių formų yra poezija; iš tiesų tai yra specialiai sukurta „žodžių žaidimo“ rūšis.Poezija egzistuoja jau šimtmečius ir turi daug taisyklių, kurių negalima tiesiog ignoruoti.

Poeziją galima palyginti su sportu ar muzika; ji turi taisykles, kurių privalome laikytis, ir reikalauja technikos, kurią galima išmokti laikui bėgant. Rašant laikantis taisyklių ir apribojimų, tačiau išlaikant ritmą ir rimą, galima sukurti labai gražius tekstus. Iš tiesų, dainų tekstai greičiausiai kilo iš poezijos.

„Gatvės kultūra“ ir „sąmoningas repas“:

Kultūra kiekvienoje šalyje vystosi skirtingai, ir tam tikru momentu gatvėse atsirado tokie judėjimai kaip „kontrkultūra“. Pagal Vikipediją, „kontrkultūrinis judėjimas išreiškia konkrečios visuomenės etosą ir siekius tam tikru aiškiai apibrėžtu laikotarpiu“. Pavyzdžiai yra hiphopas, repas arba roko žanrai, tokie kaip pankas ir pankroko. Vėliau repas išsiplėtė į tokias atšakas kaip „Slam“ arba „Conscious rap“ (prancūzų kalba „Rap Conscient“).

Slamas žinomas dėl to, kad didesnį dėmesį skiria tekstui ir dainų žodžiams; beveik visą dėmesį skiria žodžiams; tai tarsi sugrįžimas prie poezijos. Menininkai deklamuoja savo tekstus be jokios muzikos fone.

Štai keletas reperių iš repo kultūros, kurie priėmė slamo ir sąmoningo repo stilių:

Hocus Pocus x Oxmo Puccino – Equilibre